„Debian“ įtaka „Linux“ atvirojo kodo bendruomenei


„Linux“ bendruomenę ir apskritai technologijų pasaulį sukrėtė žinia apie tragišką Iano Murdocko mirtį prieš porą savaičių – ir tai pagrįstai. Iano, kaip projekto Debian įkūrėjo, palikimas ir vizija ne tik paveikė daugelį kitų, kurie pradėjo savo platinimą, bet ir buvo priemonė sukurti patikimą operacinę sistemą, kurią daugelis asmenų ir įmonių visų dydžių naudojami daugiau nei 20 metų.

Šiame straipsnyje apžvelgsime kai kuriuos Debian istorijos ir plėtros etapus bei jo įtaką daugeliui patikimų ir populiarių darinių, kurie naudojami šiandien.

1 – Debian buvo pirmasis platinimas, prie kurio galėjo prisidėti kūrėjai ir vartotojai

Žmonės, kurie naudoja „Linux“ tik porą metų, galbūt mano, kad bendruomeninė plėtra yra savaime suprantama. 1993 m. viduryje, kai Ianas Murdockas paskelbė apie Debian sukūrimą, dabartinis interneto greitis ir socialinė žiniasklaida nebuvo prieinama. Nepaisant to, Ianui pavyko viską sutvarkyti. Pirmosiomis Debian'o dienomis jo pastangas rėmė Free Software Foundation.

Prieš tai ištisi metai (1994) buvo skirti organizuojant projektą, kad galėtų prisidėti ir kiti kūrėjai. 1995 m. kovo mėn., kai buvo išleista Debian 0.93R5, kiekvienas programuotojas pradėjo prižiūrėti savo paketus. Neilgai trukus taip pat buvo sudarytas adresatų sąrašas, o Debiano populiarumas kartu su įnašais išaugo.

RedHat vs Debian – administracinis požiūris

Nr. 2 – Debianas yra sukurtas pagal konstituciją, socialinę sutartį ir politikos dokumentus

Jei gerai pagalvotumėte, vadovavimas ir platinimas tokiam dideliam projektui kaip „Debian“ reikalauja, kad bendradarbiai ir vartotojai laikytųsi gairių, skirtų sujungti ir organizuoti pastangas. Tai nebūtų įmanoma be dokumentų rinkinio, naudojamų valdyti, kaip vykdomas projektas, nurodyti, kaip priimami sprendimai, ir apibrėžti reikalavimus, kuriuos turi atitikti programinė įranga, kad ji būtų projekto dalis.

Šie dokumentai yra „Debian Constitution“, „The Social Contract“ ir „Debian Policy Manual“. Jei skirsite kelias minutes jas perskaityti, pastebėsite, kad projektas visada išliks 100% nemokamas (pagal The Debian Free Software Guidelines, socialinio kontrakto dalis), o galutiniai vartotojai bus pagrindinis prioritetas.

Tuo pat metu „Debian“ įsipareigoja grąžinti laisvosios programinės įrangos bendruomenei, dalindamasi klaidų pataisymais ir projekto atliktais patobulinimais į operacinę sistemą įtrauktų programų autoriams.

3 – Debianas užtikrina nuoseklumą atliekant atnaujinimus

Koks palengvėjimas žinant, kad nereikia belstis į medieną ar sukryžiuoti pirštų maldaujant, kad veikiančios sistemos atnaujinimas vyktų sklandžiai. Debian'as yra taip patobulintas, kad leidžia atnaujinti veikiančią sistemą be reikalo iš naujo įdiegti viską nuo nulio. Nors tiesa, kad kiti platinimai siūlo tą pačią funkciją (Fedora ir Ubuntu, kad būtų paminėti keli pavyzdžiai), jų stabilumas nėra lyginamas su Debianu.

Pavyzdžiui, paslauga, veikianti Wheezy, garantuojama, kad po naujovinimo tai padarys ir Jessie su mažais pakeitimais arba be jo.

Žinoma, visada rekomenduojama sukurti ankstesnę atsarginę kopiją, jei proceso metu sugenda aparatinė įranga, bet ne dėl baimės, kad pats atnaujinimas viską sujauks.

4 – „Debian“ yra „Linux“ distribucija su dauguma išvestinių versijų

Kaip nemokama, tvirta operacinė sistema, nenuostabu, kad keli asmenys ir įmonės pasirinko „Debian“ kaip savo „Linux“ platinimo pagrindą, dažnai vadinamą „dariniais“. Taigi jie arba pakartotinai panaudojo, arba perkūrė vietinius Debiano paketus kartu su kitais savo.

Šio rašymo metu (2016 m. vasario mėn. viduryje) „Distrowatch“ pranešė, kad 349 platinimai buvo sukurti remiantis Debian'u, iš kurių 127 vis dar aktyvūs . Tarp pastarųjų yra keletas gerai žinomų platinimų, tokių kaip Ubuntu, Linux Mint, Kali Linux ir elementari OS. Taigi „Debian“ prisidėjo prie „Linux“ darbalaukio kūrimo ir augimo bei serverių saugumo, be kitų dalykų.

10 populiariausių 2015 m. „Linux“ platinimų

5 – kelių architektūrų palaikymas

Kadangi Linux branduolys buvo perkeltas iš pradinio palaikomų mašinų tipo (x86) į vis didėjantį architektūrų sąrašą, Debianas nuo to laiko labai atsilieka – iki tokio lygio, kad šiandien jį galima paleisti įvairiausiuose įrenginiuose (32 bitų ir 64 bitų kompiuteriai, „Sun UltraSPARC“ darbo vietos ir ARM pagrįsti įrenginiai, kad būtų galima paminėti kelis pavyzdžius).

Be to, Debian sistemos reikalavimai leidžia jį paleisti įrenginiuose su mažais ištekliais. Ar senas kompiuteris renka dulkes? Jokiu problemu! Naudokite jį „Debian“ pagrindu veikiančiam „Linux“ serveriui (turiu „Apache“ žiniatinklio serverį, veikiantį „Intel Celeron 566 MHz/256 RAM“ kompiuteryje, kuriame jis veikia jau porą metų).

Ir paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas,

6 – žaislų istorija!

Po to, kai Ianas Murdockas buvo pakeistas Bruce'u Perensu, kaip Debiano projekto direktoriumi, kiekvienas stabilus leidimas buvo pavadintas pagal Žaislų istorijos filmų personažą.

Tuo metu Briusas dirbo Pixar, o tai gali paaiškinti tokio sprendimo priežastį. Vadinkite mane sentimentaliu, bet kiekvieną kartą, kai žiūriu filmus, galvoju apie Debianą ir atvirkščiai. Netgi Sidas, vaikas, kuris kankino žaislus, turi savo vietą Debian'e. Nenuostabu, kad nestabili versija (kur daugiausiai kūrimo darbų atliekama ruošiant naują leidimą) pavadinta jo vardu.

Santrauka

Šiame straipsnyje apžvelgėme keletą priežasčių, dėl kurių Debianas yra labai įtakingas platinimas Linux bendruomenėje. Norėtume išgirsti jūsų nuomonę apie šį straipsnį ir kitas priežastis, kodėl manote, kad „Debian“ yra tai, kuo nori būti: universali operacinė sistema (nenuostabu, kad NASA perkėlė savo skaičiavimo sistemas į tarptautinę erdvę Stotis nuo Windows XP ir Red Hat iki Debian prieš keletą metų! Daugiau apie tai skaitykite čia).

Nedvejodami parašykite mums naudodami toliau pateiktą komentarų formą!