LFCA: kaip stebėti pagrindinę sistemos metriką sistemoje „Linux“ – 8 dalis


Šis straipsnis yra LFCA serijos 8 dalis. Šioje dalyje susipažinsite su bendromis sistemos administravimo komandomis, skirtomis stebėti pagrindines sistemos metriką ir planuoti administravimo užduotis Linux sistemoje.

Sistemos našumo stebėjimas yra vienas iš svarbiausių vaidmenų, kurį turėsite atlikti kaip sistemos administratorius. Žinoma, yra pakankamai atvirojo kodo stebėjimo įrankių, tokių kaip „Grafana“ ir „Nagios“, kad būtų galima stebėti sistemos metriką.

Laimei, „Linux“ siūlo keletą komandinės eilutės paslaugų, kurios leidžia pažvelgti į kai kuriuos svarbius sistemos statistinius duomenis ir informaciją, pvz., procesoriaus ir atminties naudojimą bei vykdomus procesus.

Trumpai apžvelkime kai kuriuos komandinės eilutės įrankius, kurie gali padėti stebėti pagrindinę sistemos metriką:

1. veiksnumo komanda

Veikimo laiko komanda nurodo trukmę, kurią sistema veikė nuo jos įjungimo. Be jokių komandų parinkčių, ji pateikia dabartinį laiką, sistemos veikimo laiką, prisijungusius vartotojus ir apkrovos vidurkį.

uptime

Naudodami parinktį -s gausite sistemos datą ir laiką, kai sistema buvo įjungta.

uptime -s

Naudokite parinktį -p, kad gautumėte tik veikimo laiką

uptime -p

2. nemokama komanda

Norėdami pamatyti bendrą ir laisvą atmintį bei apsikeitimo vietą sistemoje, naudokite nemokamą komandą, kaip nurodyta toliau. Parinktis -h išspausdina išvestį žmogui suprantamu formatu.

free -h

3. į viršų Komanda

Viršutinė komanda atlieka du dalykus: pateikia realiojo laiko sistemos metrikos suvestinę ir rodo šiuo metu vykdomus procesus, kuriuos valdo Linux branduolys.

Be vykdomų procesų rodymo, komanda viršuje sujungia komandų uptime ir free išvestį, kuri yra pačiame viršuje.

top

Top komandos patobulinimas yra „htop“ įrankis, rodantis statistiką intuityviu ir žmogui suprantamu formatu.

Sistemoje „Linux“ galite įdiegti htop naudodami komandą:

sudo apt install htop  [On Debian-based]
sudo dnf install htop  [On RHEL-based]

Norėdami paleisti „htop“, tiesiog paleiskite komandą:

htop

4. df komanda

Anksčiau aptarėme df (be disko) įrankį pagrindinėse Linux komandose. Komandoje df pateikiama informacija apie standžiojo disko naudojimą pagal failų sistemą. Jei norite spausdinti informaciją žmogui suprantamu formatu, naudokite vėliavėlę -Th.

df -Th

5. Peržiūrėkite procesoriaus informaciją

Norėdami peržiūrėti procesoriaus informaciją, pvz., pardavėjo ID, procesoriaus branduolius, modelio pavadinimą ir dar daugiau, paleiskite komandą:

cat /proc/cpuinfo

Automatizuoti sistemos administravimo užduotis

Užduočių ar darbų planavimas iš anksto nustatytu laiku yra vienas iš pagrindinių įgūdžių, kuriuos turėtų turėti bet kuris sistemų administratorius. Galbūt norėsite suplanuoti administracines užduotis, kurios turi būti atliekamos reguliariai, pvz., atsarginių kopijų kūrimą ir periodinį paleidimą iš naujo.

Cron yra laiko planavimo priemonė, padedanti automatizuoti užduotis. Cron įrenginį sudaro cron demonas ir lentelių rinkinys, iš kurio ji nuskaito savo konfigūraciją, vadinamą crontab. Crontab aprašo užduotis, kurias reikia atlikti.

Norėdami sukurti cron darbą, pirmiausia turime suprasti jo architektūrą. Cron užduotis susideda iš penkių laukų, po kurių seka komanda arba scenarijus, kurį reikia vykdyti. Čia pateikiamas diagraminis įvairių cron darbo sričių vaizdas.

Panagrinėkime kai kuriuos cron pavyzdžius ir jų interpretacijas:

0	12	*	*	*   <command>   Executes a task daily  at noon
30	06	*	*	*   <command>   Executes a task daily  at 6:30 am 
30      *	*	*	*   <command>   Executes a task  every 30 minutes
0	0	*	*	*   <command>   Executes a task  at midnight 
30	06	*	* 	5   <command>  Executes a task at 6:30 am every Fri
*	* 	*	* 	*   <command>  Executes a task every minute
0	0	1	* 	*   <command>  Executes a task at midnight on the first day of every month
0	3 	*	* 	Mon-fri   <command> Executes a task at 3:00am on every day of the week from Monday to Friday.

Dabar sukurkime cron darbą.

Pirmiausia sukursime atsarginį scenarijų, kuris sukurs atsargines aplanko Atsisiuntimų kopijas /home/tecmint/Downloads kataloge /home/documents.

Naudodami vim redaktorių sukursime ir atidarysime scenarijaus failą, kaip parodyta.

vim backup.sh

Pradėsime nuo shebang antraštės pačiame viršuje, kad pažymėtume apvalkalo scenarijaus pradžią

#!/bin/bash

Žemiau parodyta katalogų aplanko atsarginių kopijų kūrimo komanda.

tar -cvf /home/tecmint/Documents/downloads.tar.gz /home/tecmint/Downloads

Pirmasis kelias nurodo visą atsarginės kopijos failo kelią, kuris yra downloads.tar.gz, o antrasis kelias nurodo katalogo, kurio atsarginė kopija turi būti kuriama, kelią.

Išsaugokite failą paspausdami ESC, tada įveskite :wq ir paspauskite ENTER.

Tada priskirkite vykdymo leidimus atsarginiam scenarijui. Tai būtina, kad programa cron galėtų vykdyti scenarijų.

chmod +x backup.sh

Norėdami sukurti cron užduotį scenarijui vykdyti, paleiskite šią komandą:

crontab -e

Apibrėžsime cron užduotį, kad atsarginės kopijos kopijavimo scenarijus būtų paleistas kiekvieną dieną 14:30 val.

30 14 * * * /home/tecmint/backup.sh

Išsaugokite failą paspausdami ESC, tada įveskite :wq ir paspauskite ENTER. Kai išeisite iš failo, gausite raginimą crontab: diegti naują crontab, reiškiantį, kad cron užduotis buvo inicijuota.

Norėdami išvardyti dabartines cron užduotis, paleiskite komandą:

crontab -l

Taigi, atlikdami atsarginę užduotį, cron užduotis sėkmingai sukūrė suglaudintą Atsisiuntimų katalogo failą kataloge „Dokumentai“, kai laikrodis išmušė 14.30 val.

ls Documents/

Jei nebenorite cron darbo, galite jį ištrinti naudodami komandą:

crontab -r
Išvada

Yra keletas kitų užduočių, kurias sistemos administratoriai atlieka kasdien, pavyzdžiui, inventorizavimas ir kt.